Pirma, mes kandam.

Taip vadinasi Vilmanto Marcinkevičiaus ir Indros Marcinkevičienės būsima paroda Galatinoje, Italijoje. Tai pirmoji menininkų paroda mieste, kuris jiems po truputį tampa antraisiais namais.
Galima sakyti, kad tai - prisistatymo paroda.

Kodėl tada taip aštriai? Iškart apie įkandimus? Švelniu pasisveikinimu to nepavadinsi.

Bet Galatinoje toks pavadinimas neišvengiamai įgauna kitų prasmių.

Galatina ypatinga savo tarantizmo tradicija. Ilgą laiką ji buvo suprantama kaip mistinis apsėdimo ir išgijimo ritualas. Buvo manoma, kad įkandus tarantulai, auka prarasdavo protą ir vienintelis būdas ją išgelbėti - transinio šokio ritualas. Turbūt niekam nenuostabu, kad tarantizmas beveik išskirtinai buvo taikomas moterims. Vėlesni tyrimai atskleidė ir kitą, deja žemiškesnę, šios istorijos pusę: dažniausiai „tarantuotomis“ (tarantata) tapdavo moterys, atsidūrusios visuomenės paraštėse, spaudžiamos prievartos, vienatvės ar nelaimingai susiklosčiusių gyvenimų.

Taigi, kūnas ir šokis tapdavo jų kalba, o tarantizmo ritualas — reta galimybė bendruomenei tą skausmą bent trumpam pripažinti.

Ši paroda tai tam tikras omažas — ir toms moterims, ir Pietų Italijai. Tai kartu bandymas naujai pergalvoti šį ir kitus mitus, kurie formavo ir kartais tebeformuoja moteriškumo sampratą.
Kasti—įkasti—atsikąsti. (Bet burna dar gali ir prabilti!).

Susitikime Galatinoje: birželio 6d. Palazzo della Cultura - Chiostro dei Domenicani e Museo Pietro Cavoti. Paroda veiks iki rugpjūčio 6 d.

Menininkai : Indra Marcinkeviciene, Vilmantas Marcinkevicius

Organizatorius: VšĮ Marcart
Kuratorė: Neringa Miller